Art gallery Shenco

ÀÒÔ- ÛÄÒÐÉ  N:  1

ÉÍÔÄÒÍÄÔ ÑÖÒÍÀËÉ
2004 ßËÉÓ ÉÅÍÉÓÉ

tipiurisa da individualuris implikaciebi qeTevan maRalaSvilis SemoqmedebaSi
TamTa SavguliZe

sakontaqto telefoni: 899 90 26 07, 53 50 02,

e-mail: tamtashavgulidze@yahoo.com

gasulma XX saukunem, memkvidreobad, ramdenime sagangaSo simptomi dagvitova (globaluri omebi, kulturuli da eTnikuri genocidebi, masStaburi virusebi, revoluciebi, gaufasurebuli zneobriv-eTikuri Rirebulebebi da a. S.), romelTagan dReisaTvis yvelaze mniSvnelovnad civilizaciuri keTildReobis sindromiT mowodebuli da amdenad, saSiSi ekonomikuri globalizacia gveCveneba. am konteqstSi ki, civilizaciuri faqtorebiT (romelTagan yvelaze saSiSi azrovnebisa da Sesabamisad, kulturuli procesebis komercializaciaa) gapirobebulma da ukve myarad Camoyalibebulma sociokulturulma disbalansma mkafiod warmoaCina Tu rogori Zalisxmeva dasWirdeba mcirericxovan erebs kulturuli TviTmyofadobis SesanarCuneblad, rac, TavisTavad, maTi gadarCenis tolfasia.

am viTarebis dasabalanseblad ki globalur Rirebulebriv sistemebTan warmatebuli adaptireba sakmarisad ar gveCveneba, ufro metic, arc mxolod samuzeumo da akademiur sivrceebSi ganTavsebul kulturul teqstebze apelirebaa srulfasovani gamosavali. problema da masTan dakavSirebuli safrTxec miT ufro reliefurad gamoikveTeba, Tu ki imas gaviTvaliswinebT, rom ukve XX saukuneSi. qarTulma kulturam, komunisturi e.w. "socialisturi realizmis" `doqtrinaluri esTetikiT~ konstruirebuli, `kulturuli~ eqspansia ganicada romelic sabWoTa imperiis farglebSi e.w. `ideologiuri globalizaciis~ formatSi ewereboda. am globalizaciis `aRmZravic~ da saboloo `produqtic~ fantomuri warmonaqmni e.w. `sabWoTa kultura~ iyo, romlis postulatebi `sabWoTa xelovnebis~ aseve simulakrul sistemaSi iyo fiqsirebuli; amgvari daSvebebis erovnul kulturul organizmebSi implicirebiT sabWoTa ideologiuri manqana `formiT erovnuli da SinaarsiT socialisturi~ kidev erTi mutanturi kulturis _ `qarTuli sabWoTa kulturis~ Seqmnas cdilobda sadac, `sabWoTa xalxisTvis~ saerTo, globaluri ideologemebiT Seqmnili struqtura personaJis ierarqiul-aqsiologiuri niSnebis (`revoluciis raindi~, `revoluciis beladi~, `socialisturi Sromis gmiri~, ` sabWoTa pianisti~ a.S.) gamovlenas efuZneba da Sesabamisad, misi (`gmiris~, `beladis~) specifikurobis ganmsazRvreli maxasiaTeblebi konkretul ikonikur `teqsts~ Sordeba da socialisturi `sazogadoebis~ idealuri sazrisebiT imarTeba.

savsebiT bunebrivia da kanonzomieric, rom erovnulma kulturebma da maT Soris qarTulmac amgvari asimilirebis `istoriulad kanonzomier~ aucileblobas mZafri winaaRmdegoba gauwia da 20-ian wlebSi dagrovebuli evropuli gamocdilebiT erovnuli saxviTi xelovnebis dasavlur konteqstSi `wakiTxva~ scada (S. qiqoZe; d. kakabaZe; e. axvlediani; q. maRalaSvili; l. gudiaSvili); man totalitaruli kulturebisTvis niSandobliv koleqtivistur azrovnebas da samyaros Semecnebis materialistur dialeqtikas sulieris pirveladobisa da mxatvrul-saxeobriv sistemaSi individualisturi midgomebis damkvidreba daupirispira.

amgvar, bolSevikur-globalisturi konstruqciebiT awyobil garemoSi unda Caweriliyvnen 20-iani wlebis bolos parizidan saqarTveloSi dabrunebuli axalgazrda mxatvrebi, (d. kakabaZe; e. axvlediani; q. maRalaSvili; l. gudiaSvili) romelTa profesiuli Tu msofmxedvelobrivi principebi radikalurad gansxvavdeboda ukve dawyebuli sayovelTao `tipizaciis~ konceptualuri procesebisagan. am `meamboxeTagan~ yvelaze `Cumi~ qeTevan maRalaSvili Cvens interess iwvevs ara rogorc portretisti, an rogorc yvelaze naklebad Seswavlili da miviwyebuli mxatvari, aramed igi mniSvnelovania imdenad, ramdenadac evropul portretul tradiciebTan mWidro konteqstSi Seqmnil nebismier portretSi (romelic amave dros erovnul tradiciebs ar iviwyebda), implicirebuli iyo individualisturi, mxolod mxatvris esTetikuri sistemiT ganpirobebuli msoflmxe­dvelobriv-ferweruli daSvebebi. mxatvris es pozicia gansakuTrebiT mniSvnelovnad gveCveneba (ara mxolod im droisTvis, aramed dRevandeli kulturuli konteqstisaTvisac), radganac igi safuZvlianad aryevda tipiuri garemos tipiur harmonias da tipiuri kmayofilebis `filosofias~. aseTi `fronderobisTvis~, qeTevan maRalaSvili, `Tavis~ droze  ordinaruli portretistis `niRabSi~ ise damales, rom ar gaiTvaliswines misi realuri Rirebuleba da amitom, mxatvris SemoqmedebiTi memkvidreoba dResac ki gaWirvebiT ganixileba saerTo eTno-kulturuli konteqstis adekvatur Rirebulebad. swored amgvarma`imijma~, romelic absoluturad ar iTvaliswinebda mxatvris cnobierebis mamodelirebel specifikur mxatvrul konceptebs ganapiroba Sexeduleba q. maRalaSvilis kompoziciebis statikurobaze, roca ara mxolod ikonografiuli struqtura, aramed Tavad ferweruli naraciac konkretuli, ufro zustad, empiriuli cnebebiTaa modelirebuli (`qali vardisferSi~) rac savsebiT bunebrivia amartivebs  da mxatvars mxolod garkveuli socialuri sivrcis koniunqturuli moTxovnebis adeptad ayalibebs. miuxedavad imisa rom q. maRalaSvilis mier 20-30-ian wlebSi Seqmnil portretebSi zemoTxsenebuli ideologiuri koniunqturis gamo tipiuri, rusuli koleqtivisturi azrovnebis semioveli iZulebiTaa kultivirebuli misTvis mainc ucxo darCa rusuli `erovnuli msoflmxedvelobis Tavdapirveli sinkretizmi (romelic safuZvlad daedo sabWoTa ideologias - T.S.), rac totalitaruli kulturis mTavari aspeqti da rusi xalxis mentalitetis rusuli sociokulturuli istoriis imanenturia~[1].

rogorc kvlevam aCvena mxatvris ferwerul-ikonikur teqstebSi, fiqsirebulia ramdenime mniSvnelovani tendencia, romliTac portretis `tfilisuri skolis~ Semdgom gaCenili vakuumi nawilobriv Seivso, xolo g. gabaSvilis, al. beriZis da v. sidamon-erisTavis mier moniSnuli portretul-ferweruli mijnebi q. maRalaSvilis mier Sesrulebuli portretebis fonze ukve sxvagvarad `ikiTxeba~ radgan am ukanasknelis SemoqmedebaSi qaraqterologiuri momentebis pedalirebiT,ara mxolod erovnuli portretis ganviTarebis axali  siRrmeebi moiZia aramed Tavisi Taobis meamboxe `Tbilisel~ da `parizel~ mxatvrebTan erTad drois siRrmidan erovnuli kulturis globaluri eqspansiebisgan  dacvis im wlebSi gamoyenebul da dResac saWiro iaraRze migvaniSna.

 q. maRalaSvilis saxeobrivi azrovneba  im niSanTa sistemiTaa formirebuli, romelic TviTkmari Rirebulebis garda, sxva plastikur-gamomsaxvelobiT koncefciebTan gamaerTianebel elementebsac Seicavs (`tfilisuri portretuli skolis~ tradiciebis gaTvaliswinebiT )da arc Tu iSviaT SemTxvevaSi garkveuli tendenciis Semcvel `ikonografiul komentarad~ gvevlineba Tavisi fsiqologiuri nakadebiT Tu qaraqterologiuri sayrdenebiT. am mosazrebis  sailustraciod SeiZleba movixmoT mxatvris mier 1922 wels Seqmnili `iakob nikolaZis portreti~.nawarmioebSi qromatuli gamebisa da kompoziciuri sayrdenebis garda aqtiurad muSaobs saxeobrivi naraciis elementic, romelic Tavis mxriv sivrcisa da drois energiul organizacias cdilobs.

suraTis kompoziciuri sayrdeni mxatvrisaTvis damaxasiaTebeli brtyeli fonia, `gandevnili~ sivrciT. Sesabamisad es kompoziciac odnav kolaJurobiT `scodavs~, magram karadis kedlis sqeli wiTeli feris eqspresiuloba, muq ferebTan kontrastiT romantikul-dramatuli idumalebis sindroms ayalibebs xolo am `teqstSi~ CarTuli rbilad drapirebuli mosasxamiT mxatvari fonsa da figuras Soris gamaval zRvars msubuqad laxavs. rasakvirvelia, mxatvari zomierad iyenebs qarTuli frenskuli ferweris tradiciebs sxeuli pirobiTi `peplumis~ qveS gamqralia, azrobrivi aqcenti Tvalebzea dasmuli, ferweruli Txroba lakonuria, xolo xelebis daZabuli nerviuli ritmi, TvalebTan erTad, qarTuli freskebisTvis niSandoblivi sakralurobis sindromis droSi translaciis pirobad gvevlineba. sxeulsa da fons Soris gavlebuli konturi ki ara gamyof, aramed kompoziciuri struqturis maintegrirebel faqtorad Cans da amiT es portreti organulad ewereba `tfilisuri~ skolis stilistikaSi (konturis amgvari gamoyeneba `tfilisuri skolis~ qarTvel mxatvrebs mkveTrad ganasxvavebs amave skolis somexi fermwerebisgan.)

q. maRalaSvili i. nikolaZis am portretSi evropuli ferweruli da fsiqologiuri kliSeebis qarTul cnobierebaSi qarTuli freskuli ferweris transkrifcirebas `portretis tfilisuri skolis~ arsenaliT axdens (koloriti, konturi, ferweruli kinetika) da qmnis ara konkretuli mxatvris konkretul vizualur-auratul models, aramed Tavisebur evro-qarTul ferwerul qronotops, sadac qarTuli TvalisaTvis nacnobi romantikulobis saburvels miRma rbilad da kanonzomierad amkvidrebs WeSmariti Semoqmedis `niRbis~ Siga mxares - demonurobasTan wilnayarobas, romelic qarTuli kulturisaTvis ucxo iyo, amitom evropul radiusze qarTuli ferweris kerZod ki portretuli Janris gamarTvis es cda q. maRalaSvilTan ganmazogadebeli registrebiTaa konstruirebuli, daaxloebiT aseve JRers mkvlevar m.ciciSvilis mosazrebac- `qarTul portretebSi konkretulis safuZvelze individis asaxvisas rogorc zogadi tipi, aseve xasiaTi da erovnuli ganwyoba warmoCindeba. ganzogadebis tendenciiT portretebi erTgvarad qarTuli monomenturi xelovnebis tradiciebs misdeven da meores mxriv, niadags umzadeben erovnuli ferweris Semdgom ganviTarebas. (l. gudiaSvili, d. kakabaZe, e. axvlebiani da q. maRalaSvili)~[2]

aSkaraa, q. maRalaSvilma Semoqmedebis am etapze, Tavi  bolomde ver daaRwia portretSi ganzogadebis qarTul tradicias da Seqmna ara i. nikolaZis droSi lokalizebuli da konkretuli portreti aramed Semqmedis ganzogadebuli saxe. Semoqmedebis Semdgom etapze ki mxatvari ukve pozicias radikalurad icvlis, magram es mogvianebiT, manana xidaSelis portretSi gamoCndeba, manamde ki 1930 wels Tina virsalaZis portreti Seiqmna, romelzec Tavad T.virsalaZe werda: `portreti udaod fsiqologiuri, odnav ganzogadebuli da dekoratiulia.  ferwerulad Zalian lamazi, magram stilizebuli saxe, oqrosferi tonebiTa da gayinuli, farTod gaxelili TvalebiT faiumis portretebs mogvagonebs.~ am SefasebaSi mcire koreqtivs SevitanT da davsZenT, rom q. maRalaSvili am portretSi qarTuli freskis tradicias eyrdnoba da ara faiumis portretis gamocdilebas, Cveni mosazrebis marTebulobaze gansakuTrebulad aqcentirebuli Tvalebisa da warbebis specifikuri konfiguracia miuTiTebs, swored im tipisa romelic Cvens freskul, Tu miniaturul ferweraSi farTod iyo gavrcelebuli; am rigSi dgas daxrili Tavic, dinamikis, moZraobis, iluzia.  SeiZleba portreti odnav dekoratiulia, magram es ufro daRlili, sakuTar TavSi CaRrmavebuli qarTuli kulturis kuTvnilebaa da ara uwarsulo, amitomac samyaros dauflebis surviliT gamsWvaluli maJoruli JReradobis "sabWoTa kulturisa". 

rogorc ukve aRiniSna, im wlebSi sabWoTa xelovnebaTmcodneebi koniunqturuli, ideuri Tu sxva mosazrebebiT xSirad cdilobdnen q. maRalaSvilis SemoqmedebisTvis socialisturi realizmis `bade~ moergoT, magram mxatvris SemoqmedebiTi veqtori umetesad sawinaaRmdego mxares iyo mimarTuli, Tumca 1952 wels Seqmnili

 `qali vardisferSi~ romelic specialur literaturaSi  liriuli ganwyobebiT gamorCeul tilodaa miCneuli,  mxatvars formiT da SinaarsiT masze ufro socrealisturi (eqskavatorist a. brilis portretic~ ki )ar Seuqmnia. qalis saxeze garantirebuli momavlis mqone sabWoTa moqalaqis kmayofilebaa (da ara bedniereba) aRbeWdili, xolo totalitarizmis filosofiisTvis niSandoblivi sayovelTaoba ki mas reJimis tipiur moqalaqed aqcevda, rac mxatvars gansakuTrebuli mkafioobiT aqvs gadmocemuli.aqve SevniSnavT rom  es mkafioba CvenTvis dafarulis warmoCenas uwyobs xels.

1952 wels Sesrulebuli `eqskavatoristi a. brilis portreti~ ki ramdenadac formiT socrealizmis doqtrinalur bazazea Seqmnili, imdenad Sorsaa misgan SinaarsiT. es araa socializebuli sabWoTa muSa, aramed ubralo, guliTadobiT gamorCeuli konkretuli rusi muSaa. mxatvarma CrdiloeTisTvis damaxasiaTebeli koloritis gamoyenebiT portretirebulis identificireba konkretul eTnosTan da eTnokulturasTan moaxdina,  (portreti vrubel-serovTan asocirebuli lurji feriT aris Sesrulebuli, feradovan gamaSi ki CrdiloeTisTvis ase deficituri mzis nakleboba igrZnoba). am portretis personaJis konkretuli eTnokulturuli niSnebis identificirebiT maRalaSvilma, rusul sociokulturul bazaze Camoyalibebuli tipiuri `sabWoTa adamianis~ esTetikuri cneba uaryo.

TumcaRa mxatvari drois moTxovnebs iTvaliswinebda, vinaidan portretirebulTa umravlesobis saxelTan profesiasac aRniSnavda, anu isini socialouri niSniT iyvnen markirebulni (mag. skulptori i. nikolaZe, pianisti v. kuptina da a.S.)

1959 wels manana xidaSelis portreti iqmneba romelic profesiuli niSniT markirebuli socialuri pirobiTobebisagan Tavisufalia, igi ubralod manana xidaSelia, anu mxatvari Tavis modelebs socialur tipebamde ar ganazogadebs da maT sakuTar individebamde, xasiaTebamde akonkretebs.am TvalsazrisiT gansakuTrebiT sainteresoa `eliso virsalaZis portreti~sadac q. maRalaSvilma uari Tqva misTvis niSandobliv, kompoziciis gamawonasworebel  sayrdenebze, monasmiTa da feriT konstruirebul aqtiur fonze da simZimis centri personaJis xasiaTis siRrmeSi mimalul moZraobaze da energiuli monasmebiT daweril saxeza fiqsirebuli. suraTis mTavari gmiria ara pianisti e.virsalaZe aramed dawyebuli da wamierad SeCerebuli moZraobis damagvirgvinebeli Sinagani yovni, romelic mayurebels erTi wamiT aiZulebs msmenelad iqces da yuri miugdos portertidan wamosul bgerebs, romelTac, araferi akavSirebT  socialur fonTan (suraTis saxelwodeba `pianist e. virsalaZis portretia~) da rac mTavaria ukve misad qceul pianistTan erTad, romelic mxolod misTvisaa win gadmoxrili, axali samyaros Seqmnis misteriis wamieri monawile xdeba. rac Seexeba vizualur teqsts, romelSic mxatvarma  mayureblisaTvis `gasamxeli~ informacia Seinaxa, igi umetesad TvalebSi `ikiTxeba~ da mayurebeli (Tu msmeneli) mas sakuTar informaciasTan ajerebs. am ikonikuri teqstis amgvari wakiTxva unikalurad individualuri eliso virsalaZis portretul `mocemulobas~ avsebs, Tu ayalibebs axali warmodgenebis rigiT, romelic swored ferweruli narativiTaa miRweuli. mayurebels masTan dialogis gabmis ara mxolod survils, aramed saSualebasac aZlevs, romlis warmatebulobac mayureblisa da msmenelis mzaobazecaa damokidebuli. am portretSi q. maRalaSvili `msmenel-smenilis~ dialogis konstruirebas ferweruli teqstis ukuproeqcirebiT axdens, roca mTeli feradovani gama, rogorc narativebis erToblioba saerTo nacrisferi gamis `SigniT~ Seaqvs da mayurebels gzas individualuri virtualuri samyarosaken uxsnis. sadac xdeba ara moxlod eliso virsalaZis, aramed Tavad mayureblis ferwerul-musikaluri individualizacia. swored amiT migvaCnia gamarTlebulad suraTis garkveuli ikonikur-kompoziciuri Tu kolorituli daSvebebis introspeqciuli reprezentabelobac.

`iSxnelis portreti~, Tavisi sakmaod ordinaluri kompoziciiT, saxis struqturiTa Tu ferweruli narativebis teqtonikuri sqemiT, SeiZleba iTqvas, rom mTlianad realisturi skolis tradiciebs emyareba. ufro metic, misi rogorc artefaqtis parametrebi savsebiT SesaZlebelia socrealizmis esTetikis markerebiTac ki moiniSnos, da mainc, iSxnelis portreti principulad emijneba zemoTxsenebuli moTxovnebiT Semofarglul niSs, radganac q. maRalaSvilma suraTis erTi SexedviT statikuri sivrcis miRma realuri qveteqsti SemogvTavaza, romelic monasmebis ritmiT, rbili, TiTqmis pasteliseburi ferweriTaa dafaruli - `iSxnelis portreti~ konkretuli individis daumorCilebeli xasiaTis Cvenebaa, romelic Tavad modelis fizikur da fsiqologiur msgavsebaTa balansirebul sqemas emyareba. mxatvarma, sxvaoba portretirebulis `oficialur~ da `realur~ xatebs Soris e.w. ferweruli centris meSveobiT aCvena, roca portretis faqturaSi alogikuri, odnav utrirebuli gamebiT portretirebulis mSvidi `niRbis~ miRma dafaruli nervuli energiis fokusireba moaxerxa; am energiis wyaros miniSnebiT ki imTaviTve gamoiricxa dialogis SesaZlebloba socialisturi simulakrebiT `naqsov~ samyarosTan.  

totalitaruli reJimis pirobebSi ideologiuri globalizaciis procesi dedamiwis erT meeqvsedze mimdinareobda, marTalia maSin masStabebi SedarebiT mcire iyo, magram sazRvrebis ar arsebobas da ideologiuri metropolitidan informaciiT periferiebis intensiur `damuSavebas~ sabolood ki eTnokulturuli da Sesabamisad eTnikuri erTeulebis gaqrobamde mivyavdiT.rogorc aq moxmobili ramdenime portretis analiziT moniSnuli tendencia gvidasturebs, sabWoTa ideologiur-globalistur ZaladobasTan winaaRmdegoba ara mxolod q. maRalaSvilisTvis(igi erTi konkretuli magaliTia)rogorc SemoqmedebiTi, ise msoflmxedvelobrivi TvalsazrisiT urTulesi social-politikuri Tu kulturuli movlenebis fonze mimdinareobda.swored am konteqstSi ganixileba `sabWoTa~ da eTnokulturebis Zaladobrivi da araorganuli paradigmis erT-erTi meamboxe subieqtis, qarTuli -erovnuli saxviTi xelovnebis srulfasovani adeptis q. maRalaSvilis Semoqmedebis antiglobalistur `teqstSi~ wakiTxvis aucilebloba, radganac mxatvruli azrovnebis socializaciam,Cvens cxovrebasa da yofaSi,safuZveli Cauyara "axali adamianis" Teoriul, ufro metic,ideologiur bazas da erovnul fesvebs mowyvetil, "msoflio radiusze gamarTul" xelovnebas "daevala" am axali monstrisTvis axali miTologemebis sistemis, axali miTosis Seqmna. swored am  movlenis winaaRmdeg iyo mimarTuli ' qarTuli xelovnebis Zalisxmeva,'roca igi sabWoTa ideologiuri Stampebis miRma sakuTars, erovnuls amkvidrebda.


[1] Н. Бердяев «Истоки и смысл русского коммунизма».
[2] m. ciciSvili `XVIII-XIX saukuneebis qarTuli portretuli skola~ Tbilisi, 1997 weli

       

   

 

          

Online Exhibition Contemporary Fine Art 2003Children's & teens' Art Gallery 2003 Magazine Caucasus Culture
Magazine ART-SHERP (Georgian)Art organizations in CaucasusContact info of Caucasian artists Announcements (Georgian)
Favourite links Link & banner exchange CONTACT


Modern Georgian Online Art Gallery SHENCO. 2004